nu

1 nù interj.; SD195 žr. 1 na: 1. Nù, šelmiai, dabar tai gauste! Sb. Nù žiūrėk ma[n] – daugiau tep nedaryk! Dukteryt, nu nu nu! Aš taũ bart ketinu A.Strazd. Mes mamai, Beniuk, nù nù nù! Alk. 2. Nù, tik daryk duris nesidyvijęs Vkš. Nù, Vinca, kalbėk poterius, ba klius Ds. Nu, te, – duodamas sako J. Sako, kaip važiuo[ja]: nu, važiuok, eik J. Nù, tai pataisyk ir man čebatus Ut. Nu nu nu, – stenėjo ragindamas vyrus ir patsai save rš. Nù, psik lauk! Ko čia an lango trinies! (katei) Krn. 3. Nù, tikrai netinka Šn. Nu nu, vis teip nebus, vienas kartas nemeluos NžR. 4. žr. 1 na 5: Nu, dabar tai jau kulsim sp. 5. žr. 1 na 7: Nu tai ot, ir iškratėm maišą KlvrŽ. 6. žr. 1 na 9: Ar girdėjai, kad Juzoniokas pačią jau pametė? – Nù?! Sb. Nu, tu toks vyras ir pinigų neturi! MPs. 7. žr. 1 na 11: Nu, kad norit, pasakysiu P. Nù, kaip nori, tavo reikalas Ut. Nù, jegu jau teip nenori, gali neit Sb. 8. žr. 1 na 13: Nu, ką padarysi MPs. 9. reiškiant pasitenkinimą: Nu va, kaip atspėjau sp. 10. reiškiant netikrumą: Nù, kap čia gali būt Šn. 11. klausiant: Gaspadoriau, – dar kartą pašaukė jį Paurukas. Dovydonis sukluso: – Nu? J.Balt.

◊ kad [net] nù Šts pabrėžiant veiksmo, ypatybės stiprumą: Tiek prisijuokėm, kad nu rš. Ir bučiuoja, ir rauda, ir taip prašo, kad net nu Kp. Visi vyrai parinkti, kad nù Gs. Išmiegojau, atsikėliau naši, kad nù Krš. taĩ [net] nù; net nù apie ką nors puikų: Muzikos puikumas: bent trys ar keturi kad duoda grot, net nu Vb. Kelią kad nužvyravojo, tai net nu Pnd. Tokia troba tai nu! Krkl. Čia tai nu gaspadinė! Krkl.